Apie kūrybą

Ievos kūryba yra transformacijos procesas, kur menas tampa terapiniu įrankiu. Ji akcentuoja, kad kiekvienas kūrinys – tai vidinių blokų atvėrimas sekanti transformacija ir naujų kodų aktyvavimas. Ieva savo tapybą naudoja patirti sąmoningą energijos srautą, kuris atveria naujas galimybes tiek menininkui, tiek žiūrovui. Jos darbai dažnai siejami su gyvybine energija, prigimtiniu kūrybiškumu ir harmonija, kurią gali rasti tik susijungusi su savo kūnu, emocijomis ir vidiniu pasauliu. Jos kūriniai gali būti ne tik estetiniai, bet ir kūrinio stebėtojui gili asmeninė kelionė, padedanti susigrąžinti ryšį su savo tikrąja esme.

Jos kūryba yra gili ir intuityvi, nes ji pasitiki savo vidine išmintimi ir kūrybiniu srautu, kuris kyla iš sąmonės. Jos kūriniai dažnai kyla ne iš racionalaus mąstymo, o iš vidinio potraukio ir energetinių pajautimų. Tai dažnai būna spontaniška kūryba, kuri leidžia laisvai išreikšti nepažintus jausmus, suteikiant galimybę žiūrovui pajusti ir įsisavinti norimas aktyvacijas.

Jos darbai daugiau abstraktūs, bet juose aiškiai atsispindi emocinis gylis ir tam tikros dvasinės būsenos, kurios padeda žiūrovui susijungti su savo vidiniu pasauliu.

Žmogus per šiuos kūrinius gali atrasti būdus, kaip susijungti su savo giluminiais jausmais ir plėsti savo energetinį lauką.

Šios kūrybos ypatybė yra jos transcendentinė galia, leidžianti ne tik menininkui, bet ir žiūrovui pajusti atsivėrimą, transformaciją ir energijos judėjimą. Tai tarsi kelionė, kurios metu kiekvienas kūrinys tampa įrankiu, vedančiu į gilų vidinį susivokimą ir atsinaujinimą.

Tapydama, ji dažnai pasitelkia simboliką, spalvas ir formas, kurios skatina vidinį augimą, savęs atradimą ir energijų harmonizavimui Ši tapyba dažnai naudojama kaip terapinė priemonė – tiek autorės, tiek žiūrovų emocinės būsenos ir energijos subalansavimui.

Ievos tapyboje galima matyti daugybę simbolių ir energetinių ženklų, kurie atspindi moteriškų centrų ir emocinių būsenų pusiausvyrą. Spalvos ir formos nėra tik vizualinės priemonės, jos turi gilią energetinę reikšmę ir veikia žiūrovą ne tik estetiškai, bet ir energetiškai. Kūrybos procesuose Ieva mėgsta nagrinėti transformaciją – tiek asmeninę, tiek kolektyvinę.